Dictionary of the Lithuanian Language.
išmalonėti — tr. išprašyti: Jei geruoju neduos, piktuoju iš jo neišmalonėsi Ėr. malonėti; apmalonėti; įsimalonėti; išmalonėti; pamalonėti; primalonėti; susimalonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
malonėti — malonėti, ėja (malõni), ėjo, malonėti, ėja, ėjo 1. tr. myluoti, glamonėti: Tavo vaikeliai tave malonės, bučiuos J.Balč. Motina malonėjo kūdikį rš. Jau greičiau liuobsiu kiaules per visą savo amžių, nekaip malonėsiu svetimą mano širdžiai vyrą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pamalonėti — 1. tr. pamyluoti, paglamonėti; maloniai pakalbinti: Pamalonėk nors kiek tą vaiką, matai, kaip jis tavęs pasiilgo Srv. Pamalonėk šunį, kad nekąstų Sml. | refl.: Jonas ėjo šaltyn ir šiurkštyn. Kartais, norint jai pasimalonėti, stumia šalin Žem. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
primalonėti — 1. tr. paveikti, palenkti į savo pusę, maloniai kalbinant, vaišinant ir pan.: Piemuo, Mortos primalonėtas saldainiais, sakė matęs Julių vieną rytą išėjusį iš Elzės namų rš. Primalonėjau važiuoti bernioką J.Jabl. | refl. tr.: Ji prisimalonėjo šunį … Dictionary of the Lithuanian Language
susimalonėti — pasidaryti maloniems, susigerinti: Begerdami susimalonėjom ir susitaikėm Šts. malonėti; apmalonėti; įsimalonėti; išmalonėti; pamalonėti; primalonėti; susimalonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsimalonėti — 1. LL196 prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Jis įsimalonėjo prie jo BŽ55. 2. tr. įsimylėti: Sūnus įsimalonėjo tą mergą, apsikavo (apsikovė) dėl to, kad ana tiko jamui, ir apsižanijo su ana J. malonėti; apmalonėti; įsimalonėti; išmalonėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
